Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes:
Kiekvieną rytą pradžiungu vien pagalvojusi apie darbus, kurie mane džiugina. Taip
pat prisimenu šv. Ignaco įsitikinimą, kad tie kilnūs troškimai, kurie yra arčiausiai
širdies, kurie mus labiausiai, giliai džiugina - ne praeinančios fantazijos ar
dalykai, kurių norime, bet žinome, kad mums jie nėra naudingi, - atskleidžia
Dievo planą mums. Ignaciškas dvasingumas padeda "susiderinti" su Dievo planu
mums. Kai darbuojamės pagal Dievo planą, esame be galo laimingi ir išsipildę.
Klausimas, kuris turi būti nuolat užduodamas priimant sprendimus, yra "Ko aš
tikrai, giliai viduje noriu?" To nori ir Dievas. Dievas nori to, kas mums geriausia
.
Ignacas mokė, kad žmogus yra sukurtas Dievą šlovinti, garbinti ir Jam tarnauti. Vis dėlto sietis su Dievo samprata gali būti sunku. Dvasinių pratybų metu šv. Ignacas patraukia abstrakčią Dievo sampratą ir palengvina artimą asmeninį santykį, kuriame imame patirti švelnią ir užjaučiančią Dievo meilę kiekvienam iš mūsų.
Dažnai sunku pasirinkti geriausią kelią. Dvasinėse pratybose Ignacas išdėstė tvirtą schemą, pagal kurią žmogus gali priimti gerus sprendimus.
Ignacas mokė, kad Dievą galima rasti visuose dalykuose. Kiekvieną dieną aktyvi Dievo meilė pasirodo mūsų aplinkoje: žmonėse, vietose ir dalykuose - ne tik didingais gestais, bet ir kasdienio gyvenimo akimirkomis. Mums tiesiog reikia neužmerkti akių!
Ignacas skatino savo pasekėjus rūpintis savo kūnu, protu ir siela. Jis taip pat skatino teisingą ir pagrįstą požiūrį į gyvenimą, per ilgai nesigilinant nei į bloga, nei į gera. Ignaciškasis dvasingumas siūlo subalansuotą, realistinį ir praktinį požiūrį ne tik į dvasingumą, bet ir į gyvenimą apskritai.
Bėgant metams Ignacas išvystė "dėkingumo nuostatą". Jis atrado, kad kasdieniniame gyvenime apstu Dievo, kurį rasdavo visuose dalykuose, dovanų. Dėkojimą jis įtraukė į kasdienę sąžinės peržvalgą kaip esminę dalį. Ignaco pavyzdys, įsišaknijęs giliame tikėjime gyvuoju Išganytoju, kuris atėjo į žemę ir mirė, kad atpirktų kiekvieną iš mūsų, įkvepia vilties kupiną pasitikėjimą, kad, per Kristų, viskas bus gerai.
Ignacas skatino savo pasekėjus kituose matyti geriausia. Atliekantiems Dvasines pratybas ir vadovams šv. Ignacas pataria, kad "abu privalo sutikti su tuo, kad kiekvienas geras krikščionis veikiau turi stengtis gera prasme aiškinti artimo teiginį, negu jį smerkti. Jei nepajėgia aiškinti gera prasme, teklausia, kaip kitas tą teiginį supranta; jei pastarasis neteisingai jį supranta, tegul su meile pataiso. Jei to nepakanka, tegul ieško visų tinkamų priemonių, kad teisingai suprastų ir būtų išgelbėtas" (Vertė Lionginas Virbalas SJ). Kiek nesusipratimų būtų galima išvengti, jei šį bendravimo požiūrį pritaikytume ir savo kasdieniame gyvenime.
Šv. Ignaco sekėjai kviečiami būti "žmonėmis kitiems". Tam reikia būti bendruomenėje, dalytis savo dovanomis ir tarnauti kitiems. Tarnaudami mes pradedame geriau suprasti kitus ir augame atjautoje.
Kai patiriame tikrą giminystę su savo broliais ir seserimis visame pasaulyje, mes norime bendradarbiauti su Dievu ir padėti naikinti neteisingumą. Tokiu būdu ignaciškasis dvasingumas skatina mus vis daugiau veikti ir daugiau būti, geriausiai atsiskleidžiant.
Vieningai eidami su kitais, matydami Kristų kiekviename žmoguje ir siekdami palengvinti jų kančias, mes darome pasaulį geresne vieta gyventi. Ignaciškasis dvasingumas įgalina mus realiai darbuotis kuriant Dangaus Karalystę žemėje - ir tai teikia didžią šlovę Dievui.
Gurkšnodama kavą ir galvodama apie tai jaučiausi laiminga - giliai laiminga. O kaip jūs? Kuo jums patinka ignaciškasis dvasingumas?
Parengta pagal IgnatianSpirituality.com
Iliustracija: Chosė de Ribera, Šventasis Ignacas Lojola, apie 1609
Laukdami šventojo Ignaco Lojolos paminėjimo dienos - liepos 31-osios, kartu su interneto svetaine IgnatianSpirituality.com kviečiame visą mėnesį švęsti ignaciškąjį dvasingumą. Kasdieniam įkvėpimui - mintys, pasidalijimai, įžvalgos.
Apmąstę įprastas kasdienybės akimirkas ir atpažinę jose Dievo veikimą, galime paskatinti kitus, vienas kitą ieškoti Viešpaties toje tarsi niekuo neišsiskiriančioje kasdienybėje, ir, kaip moko jėzuitai - rasti Dievą visuose dalykuose.
Galbūt ir Jums tapo artimas baskų šventasis ir jo vardu pavadintas dvasingumas? Mielai lauktume pasakojimų apie Dvasinių pratybų patirtį, apie kasdieninius susitikimus.