"Darbuotis, neieškant poilsio"
Bet kuris bėgikas supranta ir net trokšta to jausmo, kuris kyla, kai save pastūmėji - skauda plaučius, raumenys rėkia poilsio, kojos, regis, bet kurią akimirką sulinks, bet tu ir toliau bėgi. Šitoks ištvermingumas reiškia, kad pagerinsi asmeninį laiko ar atstumo rekordą. Todėl yra gera, ir visą dieną jautiesi gerai. Jautiesi patenkintas.
Apie tokį pasitenkinimo jausmą galvoju mąstydamas Šv. Ignaco maldos eilutę "darbuotis, neieškant poilsio". Nors iš pirmo žvilgsnio eilutė šiek tiek baugina (kuriam iš mūsų nereikia poilsio?), manau, kad šv. Ignacas meldžia ištvermės. Kai norite pasiduoti, kai norite sustoti, verčiau atkakliai, ištvermingai bėkite toliau. Ignaciškame dvasingume tai vadinama agere contra (veikti priešingai).
Atliekant Dvasines pratybas vadovai nuolat primena: jei norisi šiek tiek
sutrumpinti maldos laiką, nes, regis, nieko nevyksta, būtent tada reikia save
šiek tiek pastūmėti. Būtent tokiomis akimirkomis, kai pastūmėjame save ir atsispiriame
pagundai "šiandien pakaks, pratęsiu rytoj", ateina didžiausias vaisingumas. Taigi,
agere contra. Jei manote, kad reiktų baigti penkiomis minutėmis anksčiau,
verčiau užtrukite dar penkias minutes.
Pažvelgę į savo kasdienį gyvenimą neabejotinai pastebėsime ištvermės naudą. Tada,
kai atkakliai judame pirmyn. Tada, kai mokomės kažko naujo ir sunkaus, bet nepasiduodame,
tada, kai šlifuojame šiurkščias santykių vietas, užuot leidę jiems nutrūkti.
Visada laukia didelis atlygis, jei tik ištveriame.
Parengta pagal IgnatianSpirituality.com
O amžinasis Žodi, Viengimi Dievo Sūnau, išmokyk mane būti kilniaširdžiu.
Išmokyk mane Tau tarnauti, kaip esi vertas:
duoti neskaičiuojant, kovoti nepaisant žaizdų, darbuotis, neieškant poilsio,
pasišvęsti nelaukiant jokio kito atlyginimo - tik žinoti, kad vykdau Tavo
šventą ir dievišką valią. Amen.