Patarimai gyvenimo piligrimui
Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę
į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą.
Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su Dievu.
Eidami patiriame savo gilesnius troškimus, pajuntame, suprantame, ko iš tikrųjų norime. Ilgesys atves mus pas Dievą.
Nenuklysime nuo kelio tik laikydamiesi mąstymuose ir gilioje maldoje randamų ženklų. Pasitikėkite savo vidiniu kompasu, tegu jis jus kreipia.
Reguliariai skirkite laiko apmąstyti savo keliui (Dienos peržvalga); būkite lankstūs
progresyviai ką nors keisti. Nebijokite pokyčių.
Skirkite laiko sprendimams priimti; tai svarbios "kryžkelės" mūsų gyvenime. Niekada
nenuspręskite skubotai - verčiau neskubėkite ir prieš priimdami sprendimus apsvarstykite
galimybes.
Jei pasiklysit, būkit pakankamai nuolankūs grįžti į žinomą, patikrintą vietą. Saugokitės
puikybės, kuri gena pirmyn ir dar labiau klaidina.
Nuosavybė yra tik laikina; į nieką pernelyg stipriai neįsikibkit. Praktikuokite
atsiribojimą: naudokite daiktus tol, kol jie yra naudingi, ir išmeskite, jei
pradeda kliudyti.
Kelyje galite tikėtis aršių audrų. Svarbu ne nutraukti žygį, bet tvirtai prisiglausti
prie tų atraminių struktūrų, kurios, jau žinote, yra geros: malda, dvasių skyrimas
ir mąstymai. Audroje nekeiskite kurso, nekeiskite sprendimų ir atraminės struktūros.
Svarbu save apsaugoti, taip pat svarbu gerai pasiruošti gintis nuo to, kas laukia.
Vadinasi, turime žinoti savo silpnąsias vietas ir "nelaisvės" sritis, nes būtent
ten esame pažeidžiami (šv. Ignacas rekomenduoja numatant iššūkius stiprinti gynybą).