Pamaldi kelionė į Mišias (8)

Kaip atsiliepti į Mišių palaiminimą

"Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras" (Jn 10, 9).

Šioje knygoje pamaldi kelionė į Mišias prasidėjo prie bažnyčios durų. Stovėdami priešais šias duris mes pradėjome regėti bažnyčios statinį naujoje - Kristaus šviesoje. Paradiniai laiptai veda mus į Dievo kalną ir Jo šventovę, panašiai kaip Jėzaus laikų izraelitus Jeruzalėje. Kruopšti, meistriška apdaila, meno kūriniai rodo, kokia svarbi vieta yra bažnyčia ir koks svarbus dieviškasis Asmuo čia gyvena. Šie sakramentiniai elementai padeda patekti į kitaip nematomą tikrovę, kurios vardas Jėzus.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (7)

Kaip tinkamai priimti Komuniją

"Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!" (Apr 2, 7).

Kelionėje reikia energijos. Tą jautė ir senosios sandoros Izraelio piligrimai dykumoje. Tą žinojo ir Dievas - nors tauta ne visada buvo patenkinta tuo, kas duodama, gerasis Tėvas parūpino manos iš dangaus ir vandens iš uolos. Kaip keliaujančios žemėje Bažnyčios piligrimai mes taip pat numanome apie maisto kelionėje būtinybę. Jau aptarėme, kad visi pakrikštytieji yra tarsi tiltas, kuris jungia puolusią žemę ir šlovingą Dangų. Jėzus palengvino mūsų darbą - Jis pakelia sunkiausią naštą, bet mums, kenčiantiems nuo gimtosios nuodėmės poveikio, tai yra pavojinga ir reikalauja pastangų. Tad Dievas parūpina palaikančio maisto ir gėrimo - Eucharistiją. Kitaip nei pakelės užkandinių greitas maistas, kuris tik užkištų skrandį arba net mana iš dangaus, kuri išsilaikydavo tik trumpą laiką ("Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė" (Jn 6, 49)), Mišių Eucharistijos duona ir vynas yra ne šio pasaulio.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (6)

Kaip dalyvauti Eucharistijos maldoje

"Tu esi kunigas amžinai, kaip Melchizedekas" (Ps 110, 4).

Beveik pačiame Siksto koplyčios lubų viduryje esanti garsioji Mikelandželo freska "Adomo sukūrimas" didingai primena, jog pati mūsų būtis nuolankiai priklauso nuo Dievo. Ir piligrimai, ir smalsūs turistai negali atitraukti akių nuo šio meno kūrinio. Ką jie regi? Vieni pastebi spalvas, formą ir grožį; kiti mato tikėjimą ir įkvėpimą; treti įžvelgia subtilesnes dailininko įlietas prasmes.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (5)

Kaip paruošti širdį atnašavimo metu

"Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?" (Lk 24, 32).

Šventajame Rašte pasitaiko sunkiai tariamų vardų. Pavyzdžiui, trijų jaunuolių iš Danieliaus knygos - Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego vardai gali įvaryti baimės parapijos lektoriui, bet jie itin artimi parapijos kunigui. Šie jaunuoliai, dažnai vadinami hebrajiškais vardais - Hananijas, Azarijas ir Mišaelis - buvo įmesti į liepsnojančią krosnį, nes atsisakė pagarbinti Babilono karaliaus Nebukadnezaro pastatytą kone trisdešimties metrų aukščio aukso statulą. Pasakojimas, išdėstytas trečiame Danieliaus knygos skyriuje, nėra skaitomas sekmadienio Mišiose, tačiau jo žinia yra perduodama kiekvienose Mišiose, ruošiant altorių ir atnašas. Tai tikrai teisinga, nes šie trys jaunuoliai parodo Bažnyčiai vienintelio būdo pasiruošti Eucharistijos aukai pavyzdį.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (4)

Kaip klausytis skaitinių

"Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalba su savo bičiuliu" (Iš 33, 11).

V a. Roma nebuvo tokia viliojanti kaip šiandien. Šis galingas miestas, politinė ir kultūros sostinė imperijos, kuri ne vieną amžių išlaikė taiką karine galia, lėtai, bet užtikrintai virto smurto ir blogio irštva. Politiniai vadai kilo žudant ir papirkinėjant. Miestą užplūdo iš savo žemės nepajėgiantys pragyventi ūkininkai. Pagrindiniai pasilinksminimai buvo prostitucija ir mirtinos žaidynės Koliziejuje. Švino vamzdžiais miesto gerovei tekėjęs vanduo nuodijo kraują. Armija buvo brangi ir ne visiškai atsidavusi, kad apsaugotų miestą ir imperiją. Galiausiai 476 m. barbarai nuvertė paskutinį Vakarų Romos imperijos valdovą Romulą Augustą. Romos imperija žlugo.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (3)

Pradžios malda

"Jie atsidėję meldėsi" (Apd 2, 42).

Leidžiantis į kelionę, ypač nežinomu maršrutu, reikalingos nuorodos ir kelio ženklai. Panašiai reikia ruoštis ir pamaldžiai kelionei į Mišias. Kaip giliau panirti į svarbiausią Bažnyčios maldos slėpinį? Kas mane šioje kelionėje lydės? Kur reikės kelionėje stabtelėti? Kokie žemėlapiai ir nuorodos leis man saugiai keliauti? Jau matėme, kad dalį Mišių prasmės atskleidžia Senojo Testamento žmonės ir įvykiai. Štai dar viena tokia proga, kad Mišių kraštovaizdyje būtų lengviau orientuotis. Įsivaizduokite išrinktąją tautą, kuri keliauja per Sinajaus dykumą, knibždančią gyvačių ir skorpionų. Jie paliko Egipto turtus, tačiau paskyrimo vietos dar neregėti. Mana iš dangaus malšina jų alkį, vanduo iš uolos - jų troškulį. Jie seka (kartais niurnėdami) vadą - Mozę, kuris eina paskui debesies stulpą arba ugnies stulpą. Galiausiai, kaip pasakojama išgelbėjimo istorijoje, išrinktoji tauta pasieks žemę, tekančią pienu ir medumi.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (2)

Kryžiaus ženklas

"Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu" (Pr 2, 9).

Beveik visi turime vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę sprendimų: nuo akinių ir kontaktinių lešių iki lazerinės chirurgijos. Jei gydymas sėkmingas, pradedama matyti geriau. Regėjimas, kaip ir kitos juslės, sieja mus su tikrove. Regėjimui silpstant kyla pavojus prarasti ryšį su natūraliu / gamtos pasauliu. Galima nepastebėti įvairių dalykų - paskutinės laiptų pakopos, atvažiuojančio automobilio arba reikalingos smulkmenos. Vis dėlto kur kas pavojingiau nei fizinį regėjimą yra prarasti dvasinį žvilgsnį - imti matyti dalykus tokius, kokie jie nėra.

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (1)

Kaip įeiti į bažnyčios pastatą

"Aš esu vartai" (Jn 10, 9).

Atsistokite priešais savo parapijos bažnyčią. Jei negalite to padaryti, kuo smulkiau įsivaizduokite jos fasadą. Ką regite?

Bažnyčių pastatai turi būdingų bendrumų. Jų fasadai apie savo svarbą neretai byloja gausesniais puošiniais - unikaliais langais ar lipdiniais, brangesne apdaila - akmenimis, plytomis ar kitomis medžiagomis, kurios nėra naudojamos kitur. Varpinė dažniausiai būna integruota į pastatą. Prieangis tarsi surenka žmones iš gatvės ir veda į navą, suburia šlovinti. Vis dėlto kiekvienos bažnyčios fasadas yra toks pats nepakartojamas kaip žmogaus veidas (nėra dviejų vienodų).

Skaityti toliau »

Pamaldi kelionė į Mišias (1-8)

Įvadas

Keturmečio berniuko kartą paklausiau, kas jam labiausiai patinka sekmadienį bažnyčioje. "Po Mišių valgyti spurgas", - atsakė vaikas, truputį vyresnė sesutė jam paantrino. Deja, daugumos "ėjimo" į Mišias priežastis būna ne ką prakilnesnė. Tiesa, Šventoji Dvasia gali ir panaudoja visokias dingstis, kad pakviestų mus šlovinti, bet, jei tas berniukas įvardys spurgas ir būdamas keturiolikos, sulaukęs dvidešimt ketverių į Mišias jis, tikėtina, nebevaikščios.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės. Pabaiga.

Pabaiga

Regula skirta padėti broliams būti šventais - ar bent jau padėti pradėti. Tad iš pradžių pasistenk vykdyti šias nesunkias taisykles, ir su Dievo malone pasieksi tikrų žinojimo ir dorybių aukštumų.

Nutariau stoti į vienuolyną, o mano kambariokas iškeliavo į Los Andželą, kad taptų kino žvaigžde. Rendalas vaidino televizijos serialuose ir situacijų komedijose, paskui pasirodė kine. Kartą sulaukiau skambučio vienuolyno telefonu. "Spėk, ką paauglių žurnalas ką tik išrinko mėnesio gražuoliu?" "Kadangi aš vienuolyne, tai tikriausiai tave", - atsakiau.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (12)

Dvyliktoji pakopa - Pagarbumas

Kad ir kur eitum, nulenk galvą maldoje, prisiminęs muitininko žodžius: "Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!" (Lk 18, 13).

Paskutiniame žingsnyje šventasis abatas primena senovinę vienuolių praktiką: custodia oculorum - akių saugojimas. Šiais laikais galėtume tai pavadinti paprastai - pagarbumu. Šią dorybę laikėme pabaigai, nes ji - visų kitų rezultatas. Dievo baimė, kurios siekėme pirmojoje pakopoje, įkvepia savęs išsižadėjimui ir klusnumui. Ištvermė tose praktikose, padedant nuoširdžiai atgailai nepasisekus, mus stiprina, padeda patirti ramybę ir išlikti romiems nepalankioje situacijoje. Savo ruožtu, tai veda prie nusižeminimo, išminties ir, galiausiai, tylos. Tyla, įkvėpta romumo ir takto, pasiekia kulminaciją nuoširdžioje ir džiaugsmingoje pagarboje kūrinijai, artimui, sau ir Dievui. Gyvenimas tampa nuolatine malda, kurioje mes atrandame pilniausią savo orumą kaip Kristaus broliai ir seserys.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (11)

Vienuoliktoji pakopa - Taktiškumas

Jei privalai kalbėti, daryk tai su meile, nuolankiai, nuoširdžiai ir ramiai; nedaugiažodžiauk ir kalbėk suprantamai, nes parašyta: "Išmintingą žmogų atpažinsi iš negausių žodžių".

Sakoma, geriau patylėti ir būti palaikytam kvailiu negu prabilti ir išsklaidyti visas abejones. Bet yra situacijų, kada tiesiog privalai kalbėti. Tokiais atvejais reikia turėti teisingą takto jausmą. 

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (10)

Dešimtoji pakopa - Orumas

Nebūk per greitas juoktis, nes parašyta: "Kvailys juokiasi visu balsu" (Sir 21, 20).

Kai imi valdyti savo juoką, pradedi puoselėti tikrą žmogišką orumą. Tai gerokai daugiau nei paprasčiausiai atsižadėti savęs, nes turi žinoti ne tik kaip susivaldyti, bet taip pat kaip ir kada suteikti sau malonumą.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (9)

Devintoji pakopa - Tylėjimas

Kalbėk tik tada, kai į tave kreipiasi, nes parašyta: "Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta" (Pat 10, 19).

Didelė pagunda - visą tylą užpildyti žodžiais, net ir tada, kai meldžiamės. Bet šv. Benediktui nėra tokio dalyko kaip nepatogi tyla. Atvirkščiai, bet kurią ramybės akimirką jis mato kaip progą klausytis Dievo.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (8)

Aštuntoji pakopa - Nuovokumas

Daryk tik tai, kas teisėta ir sek savo vyresniųjų pavyzdžiu.

Prieš laužant taisykles pirmiausias reikia įsitikinti, kad žinai, kodėl apskritai šios taisyklės egzistuoja. Gera taisyklė, kaip ir gera tvora, yra tam, kad tave apsaugotų. Anot šv. Pauliaus, mintys turi būti nukreiptos į tai, "kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, - apie visa, kas dorybinga ir šlovinga" (Fil 4, 8). Nuovokus žmogus supranta, kada protą laikyti atvertą, o kada užsklęsti.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (7)

Septintoji pakopa - Nusižeminimas

Širdyje tikėk, kad esi nevertas Viešpaties tarnas, nusižemink ir sakyk su pranašu: "Aš kirminas, o ne žmogus, - vienų išjuoktas, kitų paniekintas" (Ps 22, 6).

Kiekvienas žmogus yra begaliniai mylimas ir begaliniai vertingas; mes nenusipelnėme šio dieviško kilnumo; tai dovana. Vis dėlto mes įtikinome save, kad privalome kažkaip tapti verti Dievo meilės - tarsi, jei būsime žavūs, geraširdžiai ar pakankamai drąsūs, Jis jausis įpareigotas mums atlyginti. Nusižeminimas yra šio paklydimo priešnuodis. Tai praktika priminti sau, kad mes niekas be Dievo malonės ir niekada jos nepelnysim. Ironiška, bet teisingai suprantamas, sveikas nevertumo jausmas atneša gilesnį pasitikėjimą ir laisvę.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (6)

Šeštoji pakopa - Romumas

Kai su tavimi blogai pasielgia, pamėgink tai priimti. Išmok pasitenkinti pačiu paprasčiausiu ir menkiausiu; ir viskuo, ko iš tavęs reikalaujama.

Nuliūdai, nes kažkas tave įžeidė? Nekaltink to žmogaus. Buvai sausų lapų krūva; o kitas - tik ją ištaršęs vėjas (metafora - Dorotėjo iš Gazos, VI a.). Žinoma, neturi būti kilimėlis kojoms valytis, bet atmink: jei sulaukei įžeidimo, tikriausiai kažkiek to nusipelnei. Maža to, kiekvienas įžeidimas yra galimybė praktikuoti romumo meną. 

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (5)

Penktoji pakopa - Atgaila

Niekada neslėpk jokių blogų minčių, kurios kyla tavo širdyje ar blogio, kurį slapta įvykdei. Verčiau atskleisk juos tam, kuriuo pasitiki. Nes parašyta: "Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk juo" (Ps 37, 5).

Ištvermingumas vertingas tik tada, jei darai gera. Kitu atveju reikia atgailos, nes, jei tai, ką darai, yra bloga arba kvaila, reikia trokšti liautis - ar bent jau paprašyti pagalbos.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (4)

Ketvirtoji pakopa - Ištvermingumas 

Būk kantrus kentėjimuose, net kai susiduri su trukdymais ir neteisybe, nes parašyta: "Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas".

Motinos Teresės žodžiais tariant, "Viešpačiui nereikia, kad mes būtume sėkmingi - tik kad būtume ištikimi". Ištikimybė nesėkmėms ištikus vadinama ištvermingumu.

Skaityti toliau »

Nuolankumo taisyklės (3)

Trečioji pakopa - Klusnumas

Dėl Dievo meilės būk paklusnus tiems, kurie turi tau valdžią, sekdamas Viešpačiu, apie kurį apaštalas sako: "Jis tapo klusnus iki mirties" (Fil 2, 8).

Visi turime svajonių, bet, jei visų jų siektume, pasaulyje kiltų chaosas. Yra pražūtingų, pasmerktų žlugti, neapgalvotų, kvailų ar paprasčiausiai niekam tikusių svajonių. Kad žinotume, kurių svajonių siekti, ieškome vyresnių ir išmintingesnių žmonių patarimo. G. K. Čestertonas pasakė: "Mums tikrai nereikia religijos, kuri teisinga, kai mes teisūs. Mums reikia religijos, kuri yra teisi, kai mes klystame". Klusnumas mus išgelbsti nuo klaidingų svajonių vaikymosi.

Skaityti toliau »