Regula skirta padėti broliams būti šventais - ar bent jau
padėti pradėti. Tad iš pradžių pasistenk vykdyti šias nesunkias
taisykles, ir su Dievo malone pasieksi tikrų žinojimo ir dorybių
aukštumų.
Nutariau stoti į vienuolyną, o mano kambariokas iškeliavo į Los Andželą, kad taptų kino žvaigžde. Rendalas vaidino televizijos serialuose ir situacijų komedijose, paskui pasirodė kine. Kartą sulaukiau skambučio vienuolyno telefonu. "Spėk, ką paauglių žurnalas ką tik išrinko mėnesio gražuoliu?" "Kadangi aš vienuolyne, tai tikriausiai tave", - atsakiau.
Dvyliktoji pakopa - Pagarbumas
Kad ir kur eitum, nulenk galvą maldoje, prisiminęs muitininko žodžius: "Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!" (Lk 18, 13).
Paskutiniame žingsnyje šventasis abatas primena senovinę vienuolių praktiką: custodia oculorum - akių saugojimas. Šiais laikais galėtume tai pavadinti paprastai - pagarbumu. Šią dorybę laikėme pabaigai, nes ji - visų kitų rezultatas. Dievo baimė, kurios siekėme pirmojoje pakopoje, įkvepia savęs išsižadėjimui ir klusnumui. Ištvermė tose praktikose, padedant nuoširdžiai atgailai nepasisekus, mus stiprina, padeda patirti ramybę ir išlikti romiems nepalankioje situacijoje. Savo ruožtu, tai veda prie nusižeminimo, išminties ir, galiausiai, tylos. Tyla, įkvėpta romumo ir takto, pasiekia kulminaciją nuoširdžioje ir džiaugsmingoje pagarboje kūrinijai, artimui, sau ir Dievui. Gyvenimas tampa nuolatine malda, kurioje mes atrandame pilniausią savo orumą kaip Kristaus broliai ir seserys.
Vienuoliktoji pakopa - Taktiškumas
Jei privalai kalbėti, daryk tai su meile, nuolankiai, nuoširdžiai ir ramiai; nedaugiažodžiauk ir kalbėk suprantamai, nes parašyta: "Išmintingą žmogų atpažinsi iš negausių žodžių".
Sakoma, geriau patylėti ir būti palaikytam kvailiu negu prabilti
ir išsklaidyti visas abejones. Bet yra situacijų, kada tiesiog
privalai kalbėti. Tokiais atvejais reikia turėti teisingą takto
jausmą.
Dešimtoji pakopa - Orumas
Nebūk per greitas juoktis, nes parašyta: "Kvailys juokiasi visu balsu" (Sir 21, 20).
Kai imi valdyti savo juoką, pradedi puoselėti tikrą žmogišką orumą. Tai gerokai daugiau nei paprasčiausiai atsižadėti savęs, nes turi žinoti ne tik kaip susivaldyti, bet taip pat kaip ir kada suteikti sau malonumą.
Devintoji pakopa - Tylėjimas
Kalbėk tik tada, kai į tave kreipiasi, nes parašyta: "Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta" (Pat 10, 19).
Didelė pagunda - visą tylą užpildyti žodžiais, net ir tada, kai meldžiamės. Bet šv. Benediktui nėra tokio dalyko kaip nepatogi tyla. Atvirkščiai, bet kurią ramybės akimirką jis mato kaip progą klausytis Dievo.
Aštuntoji pakopa - Nuovokumas
Daryk tik tai, kas teisėta ir sek savo vyresniųjų pavyzdžiu.
Prieš laužant taisykles pirmiausias reikia įsitikinti, kad žinai, kodėl apskritai šios taisyklės egzistuoja. Gera taisyklė, kaip ir gera tvora, yra tam, kad tave apsaugotų. Anot šv. Pauliaus, mintys turi būti nukreiptos į tai, "kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, - apie visa, kas dorybinga ir šlovinga" (Fil 4, 8). Nuovokus žmogus supranta, kada protą laikyti atvertą, o kada užsklęsti.
Septintoji pakopa - Nusižeminimas
Širdyje tikėk, kad esi nevertas Viešpaties tarnas, nusižemink ir sakyk su pranašu: "Aš kirminas, o ne žmogus, - vienų išjuoktas, kitų paniekintas" (Ps 22, 6).
Kiekvienas žmogus yra begaliniai mylimas ir begaliniai vertingas; mes nenusipelnėme šio dieviško kilnumo; tai dovana. Vis dėlto mes įtikinome save, kad privalome kažkaip tapti verti Dievo meilės - tarsi, jei būsime žavūs, geraširdžiai ar pakankamai drąsūs, Jis jausis įpareigotas mums atlyginti. Nusižeminimas yra šio paklydimo priešnuodis. Tai praktika priminti sau, kad mes niekas be Dievo malonės ir niekada jos nepelnysim. Ironiška, bet teisingai suprantamas, sveikas nevertumo jausmas atneša gilesnį pasitikėjimą ir laisvę.
Šeštoji pakopa - Romumas
Kai su tavimi blogai pasielgia, pamėgink tai priimti. Išmok pasitenkinti pačiu paprasčiausiu ir menkiausiu; ir viskuo, ko iš tavęs reikalaujama.
Nuliūdai, nes kažkas tave įžeidė? Nekaltink to žmogaus. Buvai
sausų lapų krūva; o kitas - tik ją ištaršęs vėjas
(metafora - Dorotėjo iš Gazos, VI a.). Žinoma,
neturi būti kilimėlis kojoms valytis, bet atmink: jei sulaukei
įžeidimo, tikriausiai kažkiek to nusipelnei. Maža to, kiekvienas
įžeidimas yra galimybė praktikuoti romumo meną.
Penktoji pakopa - Atgaila
Niekada neslėpk jokių blogų minčių, kurios kyla tavo širdyje ar blogio, kurį slapta įvykdei. Verčiau atskleisk juos tam, kuriuo pasitiki. Nes parašyta: "Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk juo" (Ps 37, 5).
Ištvermingumas vertingas tik tada, jei darai gera. Kitu atveju reikia atgailos, nes, jei tai, ką darai, yra bloga arba kvaila, reikia trokšti liautis - ar bent jau paprašyti pagalbos.
Ketvirtoji pakopa - Ištvermingumas
Būk kantrus kentėjimuose, net kai susiduri su trukdymais ir neteisybe, nes parašyta: "Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas".
Motinos Teresės žodžiais tariant, "Viešpačiui nereikia, kad mes būtume sėkmingi - tik kad būtume ištikimi". Ištikimybė nesėkmėms ištikus vadinama ištvermingumu.
Trečioji pakopa - Klusnumas
Dėl Dievo meilės būk paklusnus tiems, kurie turi tau valdžią, sekdamas Viešpačiu, apie kurį apaštalas sako: "Jis tapo klusnus iki mirties" (Fil 2, 8).
Visi turime svajonių, bet, jei visų jų siektume, pasaulyje kiltų chaosas. Yra pražūtingų, pasmerktų žlugti, neapgalvotų, kvailų ar paprasčiausiai niekam tikusių svajonių. Kad žinotume, kurių svajonių siekti, ieškome vyresnių ir išmintingesnių žmonių patarimo. G. K. Čestertonas pasakė: "Mums tikrai nereikia religijos, kuri teisinga, kai mes teisūs. Mums reikia religijos, kuri yra teisi, kai mes klystame". Klusnumas mus išgelbsti nuo klaidingų svajonių vaikymosi.
Antroji pakopa - Pasišventimas
Nemylėkite savo valios, bet sekite balsą Viešpaties, kuris sako: "Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė" (Jn 6, 38).
Tai, kas tau atrodo geriausia, nebūtinai yra geriausia aplinkiniams, todėl nebūtinai bus gerai ir tau. Tas, kuris nuoširdžiai save vertina, supranta, kad išsipildymas nėra tas pats kaip pasitenkinimas. Todėl jis nebijos atsisakyti savo troškimų dėl ateities, dėl aplinkinių žmonių ir dėl savo nemirtingos sielos.
Pirmoji pakopa - Dievo baimė
"Visuomet puoselėk Dievo baimę" (Ps 36, 2) ir venk visokio užsimiršimo, kad nuolat būtum atidus ir rūpestingai paisytum Dievo įsakymų.
Savivertė yra neįmanoma be savigarbos. Kadangi esi sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (Pr 1, 27), vadinasi, reikia pradėti nuo pagarbos Dievui. Biblijoje, kalbant apie Dievo baimę, vartojamas terminas theosebeia, paraidžiui - "Dievo bijojimas".
Nepamiršk, kad visi kurie niekina Dievą, už savo nuodėmes degs pragare, o Amžinasis gyvenimas parengtas tiems, kurie Jo bijo.
Įvadas
"Mano draugą kankina netikrumas. Jis baiminasi, jog nepakankamai
save myli. Sielvartauja, kad žmonės jo nepastebi ir dažnai
pamiršta, nes jis nepakankamai atkaklus. Jis nepatenkintas savo
kūnu ir bijo žmonių vertinimo. Jis įsitempęs, suirzęs, persidirbęs,
nepatenkintas ir neramus. Trumpai tariant, jis kenčia nuo taip
vadinamos "žemos savivertės".
Labai noriu padėti bičiuliui, bet tai padaryti labai sunku, nes visur pilna netikusių patarimų. Paklausinėję, išgirstume daugybę klišių, pavyzdžiui: "Būk savimi"; "Pirmiausia išmok mylėt save"; "Gali padaryti bet ką, jei tik pasistengsi". Šios banalybės tik trumpam padeda pasijusti geriau. Galiausiai tokie patarimai baigiasi tuščiu narcisizmu ar neviltimi".