Aštuntoji diena: Vaiko Jėzaus gyvenimas Egipte ir Nazarete

Mūsų brangusis Atpirkėjas nuo gimimo kelerius metus gyveno Egipte, skurde ir pažeminime. Tame krašte Juozapas ir Marija buvo svetimšaliai, ateiviai ir svetimi, neturėjo nei artimųjų, nei draugų. Tik sunkiai dirbdami jie pelnė kasdieninę duoną. Jų namai buvo neturtingi, guolis vargingas, maistas - skurdus. Čia Marija nujunkė Jėzų; pamirkiusi duonos gabalėlį vandenyje, įdėjo jį į šventą Sūnaus burną. Čia ji pasiuvo pirmus drabužėlius ir apvilko jais vaiką. Čia Vaikas Jėzus žengė pirmuosius žingsnius, klupdamas ir krisdamas, kaip ir visi vaikai. Taip pat čia Jis užsikirsdamas tarė pirmuosius žodžius. O stebuklų stebuklas! Kaip Dievas nusižemino mus mylėdamas! Dievas, klumpantis ir krintantis! Dievas, kuris kalba užsikirsdamas!

Taip pat skurdžiai, niekam neregimai Jėzus gyveno Nazarete, šeimai grįžus iš Egipto. Čia iki trisdešimties metų Jis gyveno ir dirbo kaip paprastas dailidė, klausydamas Juozapo ir Marijos. "Jis buvo jiems klusnus" (Lk 2, 50). Jėzus eidavo atne šti vandens; atidarydavo ir uždarydavo dirbtuves; šlavė namus, rinko malkas židiniui ir kiaurą dieną triūsė, talkindamas Juozapui dirbtuvėse. Tad kas gi tai? Pats Dievas, tarnaujantis kaip mokinys! Visagalis Dievas, kuris vos piršto mostelėjimu sukūrė visatą, čia prakaituoja obliuodamas dirbinį. Jau vien pagalvoję apie tai turėtume Jį pamilti.

Malda

O Jėzau, mano Gelbėtojau! Kai pagalvoju, kad iš meilės man trisdešimt savo gyvenimo metų Tu slėpeisi niekam nežinomas varganose staliaus dirbtuvėse, kaip galiu trokšti pasaulio malonumų, garbės ir turtų? Su džiaugsmu atsisakau visų šių dalykų, nes noriu būti Tavo sekėjas šioje žemėje, vargingas, koks Tu buvai, nuolankus ir nusižeminęs, koks Tu buvai, kad galėčiau tikėtis, jog vieną dieną džiaugsiuosi Tavo draugyste danguje. Ką reiškia visi pasaulio lobiai ir karalystės? Tu, Jėzau, esi mano vienintelis Lobis, mano vienintelis Gėris!

Aš tikrai gailiuosi, kad ne vieną kartą praeityje ieškojau Tavo draugystės norėdamas patenkinti savo kvailas užgaidas. Gailiuosi dėl to iš visos širdies. Ateityje verčiau neteksiu gyvybės tūkstantį kartų, nei prarasiu Tavo malonę dėl nuodėmės. Noriu niekada daugiau Tavęs neįžeisti, bet visada Tave mylėti. Padėk man likti ištikimam Tau iki mirties.

O Marija, tu esi nusidėjėlių gynėja, tu esi mano viltis. Amen.

Parengta pagal EWTN / Global Catholic Network