Ši Kristaus gundymo scena - iš "
Puikiosios Berio hercogo valandų knygos". Tai XV a. asmeninė, brolių Limburgų iliustruota, biblinių skaitinių knyga, kurioje
pateikiami apmąstymai pagal paros metą, taip pat skirti liturginio kalendoriaus
šventėms ir laikams. Kaip matyti iš lotyniško teksto apačioje, šis piešinys
iliustruoja Pirmojo gavėnios sekmadienio Evangeliją.
Iliustracijoje vaizduojama, kaip Kristus, stovėdamas ant uolos virš puošnios gotikinės
pilies, priešinasi velnio gundymams. Pilis neišgalvota, ji piešta pagal tikrą,
paties hercogo pilį (Mehun-sur-Yevre). Kristaus, gundomo virš jo pilies
bokšto, atvaizdas turėjo giliai paliesti hercogą, priminti jam, kaip svarbu būti
nuolankiam ir atsiversti.
Viename piešinyje yra sujungti visi trys gundymai, kuriuos Jėzus patiria dykumoje.
Uola virš pilies - tarsi šventyklos šelmuo, nuo kurio velnias ragino Jį šokti,
be to, iš aukštai matyti visi pasaulio turtai, kuriuos piktasis žadėjo Jam dovanoti.
Velnias kalbėdamas tiesia akmenį, kurį panorėjęs Jėzus galėtų paversti duona. Užuomina apie visus tris gundymus, patiriamus virš pilies bokšto, norima parodyti,
kad hercogui gresia pavojus pasiduoti visiems trims. Vis dėlto, užuot nardinusi
didiką į neviltį ir gėdą, iliustracija teikia viltį, drąsina: apačioje dešinėje
matome galingą liūtą, įvijusį medin į beždžionę panašų priešininką - gali būti,
jog tai metafora hercogo, įveikiančio asmenines pagundas.
Trys gulbės, plaukiojančios gynybiniame griovyje, dar labiau susieja šią sceną
su hercogu. Gulbė, dažnai naudojama kaip Berių simbolis, deramai vaizduoja
moterį, kurią hercogas mylėjo be atsako. Piešinyje matomos gulbės susieja nuodėmę
ir pagundą su patiriamu skausmu ir žaizdomis. Mūsų kentėjimai ir skausmas neretai
skatina dar tvirčiau įsikibti į tikrovę: kartais tokiu būdu tik giliname, tik
išdraskome žaizdas. Širdies atsivertimas - tai paleisti situaciją pasitikint,
kad gydanti Dievo Meilė pataisys sudaužytus mūsų gyvenimus.
Parengta pagal Loyola Press