Didysis Šeštadienis

Matome nežinomo XIV a. armėnų rankraščio iliustraciją, kurioje nupieštos moterys prie kapo ir Jėzus, nusileidęs į pragarus. Abi scenos pavaizduotos viename lape norint parodyti Didžiojo Šeštadienio įvykių ir biblinį, ir Bažnyčios Tradicijos pagrindą. 

Skaityti toliau »

Didysis Penktadienis

Andrėjo Matenjos "Kristaus apraudojimas" (1475-1478)  kviečia mus kontempliuoti nualintą Kristaus kūną, kuris netrukus bus guldomas į kapą. Stovime prie Jo kojų. Stiprus potyris. Iš arti matome žaizdas Kristaus delnuose ir pėdose, bet jos neatrodo bauginamai, nėra krauju aptekusios, kraują stingdančios. Sakytum, ir žaizdose juntamas visiškas išsekimas, visiškas išsieikvojimas, kurį įžvelgiame Jėzaus veide. Aiškiai suvokiame, kad Jis mums atidavė visa, ką turėjo. Visą save.

Skaityti toliau »

Didysis Ketvirtadienis

Bizantinėje Venecijos šventojo Morkaus bazilikos XIII a. mozaikoje pavaizduotas Kristus, plaunantis mokiniams kojas. Aukso fone, šie dviem eilėmis susėdę aplink tvirtą, masyvų stalą. Mokinių pirmoje eilėje veidai pasižymi tam tikru individualumu, tų, kurie gale - jie daugmaž vienodi. Galime atpažinti arčiausiai Jėzaus sėdintį Petrą: jo pėda įmerkta į vandens dubenį. Taip pat galime spėti, kad antroje eilėje, toliausiai nuo Jėzaus sėdi Judas: šio apaštalo veido profilis pavaizduotas ne visas, o jo aureolė staiga nutrūksta sulig stalo kraštu.

Skaityti toliau »

Verbų sekmadienis

Į Didžiąją savaitę mus lydi Vilhelmo Morgnerio "Kristaus įžengimas į Jeruzalę" - ekspresionistinė Evangelijos scenos interpretacija. Ekspresionizme svarbu nuotaika ir asmeninės perspektyvos perteikimas spalvomis bei formomis; todėl šitas paveikslas - labiau meditacija nei naratyvinis Evangelijos įvykių pasakojimas.

Skaityti toliau »

Penktas gavėnios sekmadienis

Palmos Vyresniojo "Kristus ir svetimautoja" kviečia mus kartu su fariziejais paklausyti, kaip Jėzus teis svetimaujant užkluptą moterį. Dailininkas ragina mus prieiti labai arti Kristaus, moters ir trijų fariziejų - toks artumas neišvengiamai kviečia tirti sąžinę. Tiesus Kristaus žvilgsnis į mus, žiūrovus, sustiprina šį artumo jausmą ir reikalauja pažvelgti į save.

Skaityti toliau »

Ketvirtas gavėnios sekmadienis

Rembranto paveikslas "Sūnaus palaidūno sugrįžimas" turbūt yra garsiausias ir žinomiausiais meno kūrinys, vaizduojantis palyginimą apie sūnų palaidūną, kitaip dar - palyginimą apie atleidžiantį tėvą iš Evangelijos pagal Luką. Dailininko gyvenimo pabaigoje tapytame paveiksle ryškus gilus žmogiškas suvokimas ir dvasinė branda. Kūrinys nebyliai kviečia į kontempliaciją.

Skaityti toliau »

Trečias gavėnios sekmadienis

Dailininkas Aleksejus Pismenyj "Palyginimą apie nevaisingą figmedį" piešia šiuolaikiniu stiliumi, sekdamas ortodoksų ikonografija. Paveiksle vaizduojamos trys susijusios scenos, aprašytos Evangelijos pagal Luką 13 skyriuje. Pasakojimas prasideda viršutiniame kairiajame kampe, kur Pilotas stebi egzekuciją. Keliaudami dešinėn regime prie Siloamo tvenkinio griūvančio bokšto aukas. Kaip tradicinėse ikonose, abi fono scenos yra simbolinės - jos tik pateikia pakankamai detalių, kad prisimintume Luko papasakotą istoriją.

Skaityti toliau »

Antras gavėnios sekmadienis

Lorenco Loto "Kristaus Atsimainymas" yra centrinis trijų dalių altoriaus paveikslas Santa Maria di Castelnuovo bažnyčioje Rekanatyje. Kūrinyje ryški didžiųjų renesanso tapytojų įtaka ir savotiškai užfiksuotas Loto kaip menininko virsmas. Galima įžvelgti renesanso menui būdingas proporcijas ir pusiausvyrą, kurie vėliau užleis vietą manierizmo įmantrumui, pabrėžtinumui, neramioms spalvoms ir įtampai. Šis dailininko virsmas savotiškai atliepia pasakojimui apie Atsimainymą - dangiškos tvarkos ir ramybės akimirką netrukus pakeis įtampa ir neramumai, Kančia, kuri ateis, kai Kristus su mokiniais nusileis nuo kalno viršūnės.

Skaityti toliau »

Pirmas gavėnios sekmadienis

Ši Kristaus gundymo scena - iš " Puikiosios Berio hercogo valandų knygos". Tai XV a. asmeninė, brolių Limburgų iliustruota, biblinių skaitinių knyga, kurioje pateikiami apmąstymai pagal paros metą, taip pat skirti liturginio kalendoriaus šventėms ir laikams. Kaip matyti iš lotyniško teksto apačioje, šis piešinys iliustruoja Pirmojo gavėnios sekmadienio Evangeliją.

Skaityti toliau »

Pelenų diena

Džono Kromo paveiksle "Galinga audra Jarmute Pelenų dieną" pasakojama istorija kviečia mus į gavėnios laiką vaizdinga romantizmo kalba. Šiame tapybos stiliuje stiprios emocijos dažnai perteikiamos per gamtos galią ir didingumą. Dailininkas Kromas dažniausiai tapė jūrines ir pakrantės scenas, tad ir čia vaizduojami sūkuringi debesys ir bangos, užgriuvusios Jarmuto krantą.

Skaityti toliau »

Didysis Šeštadienis

Velyknačio vigilijos skaitiniai mums pasakoja Dievo ir Dievo tautos istoriją. Evangelijos ištraukoje su Marija Magdaliete, Marija, Jokūbo motina, ir Salome atvykstame prie tuščio Jėzaus kapo. Jakopo di Čionio altoriaus paveikslo detalėje fiksuojama akimirka, kai trys moterys susitinka paslaptingus vyrus baltais drabužiais - angelus, pranešančius apie Prisikėlimą, taip kaip prieš daugelį metų jie skelbė Kristaus gimimą.

Skaityti toliau »

Didysis Penktadienis

Meistro iš Karlsrūjės paveiksle "Kristaus suėmimas" (apie 1450 m.) susitelkiama į pirmąsias Kančios akimirkas. Jei Nukryžiavimo momentui būdinga siaubą kelianti ramybė, tai šiame suėmimo epizode atsispindi chaosas ir nevaldomos minios, kuri sukėlė Didžiojo Penktadienio įvykius, mentalitetas. Nors paveikslas iki kraštų sklidinas figūrų, "Kristaus suėmime" galime įžiūrėti tik keletą pagrindinių veikėjų: Kristų, Petrą viršuje dešinėje ir Judą viršuje kairėje. Ketvirtu pagrindiniu veikėju tampa pati minia.

Skaityti toliau »

Didysis Ketvirtadienis

Tintoretas stulbinamai interpretuoja kojų plovimo sceną. Esame kviečiami į erdvią, prabangią menę su nuostabiu vaizdu. Dailininkas išveda mus iš istorinio konteksto - I a. Jeruzalės, norėdamas pavaizduoti įvykio belaikiškumą. Žaidžiant su laiku, didingame paveiksle sugretinama praeitis, dabartis ir ateitis. Esame kviečiami atidžiai sekti vaizdo pasakojimą "U" raidės forma, iš dešinės į kairę.

Skaityti toliau »

Verbų sekmadienis

Suimant Jėzų, skaudi ir liūdna yra šventojo Petro išsižadėjimo akimirka: širdį draskanti akimirka, vis dėlto taip gerai pažįstama kiekvienam iš mūsų. Į šią akimirką mus kviečia psichologiškai stiprus Mikelandželo Karavadžo "Šventojo Petro išsižadėjimas". Matome tris veikėjus, stovinčius tamsioje naktyje: kareivį-sargybinį, tarnaitę ir patį šventąjį Petrą. Fonas subtiliu būdu padeda įsivaizduoti ir laužą, ir kiemą, kuriame vyksta veiksmas, tačiau dėmesys sutelktas į veikėjų tarpusavio sąveiką. Vaizdinis pasakojimas slenka iš kairės į dešinę. Sargybinis atsisukęs į tarnaitę, kuri įdėmiai į jį žvelgia. Jos ryškiai apšviestas veidas simbolizuoja rūsčią ir smerkiančią Petro išsižadėjimo tiesą. Sargybinio veidą gaubianti tamsa rodo, kad jis dar ne viską gerai supranta, bet lenkiasi pirmyn, kad geriau girdėtų ir atidžiai stebi Petrą. Iškelta su ištiestu pirštu ranka rodo bundantį supratimą. Sargybiniui antrinančios tarnaitės rankos kaltina aiškiau, rodo tiesiai į Petrą.

Skaityti toliau »

Penktas gavėnios sekmadienis

Vincentas van Gogas yra nutapęs nemažai darbų su sėjėju ir kviečių laukais. Šis paveikslas su sėjėju besileidžiančios saulės fone išsiskiria japonišku stiliumi nutapytu medžiu, kuris tarsi perpjauna vaizdą. Taip pat nepaprastai pasirinktos spalvos: auksinė saulė, žalsvas dangus, rausvi debesys, violetiniai laukai, juodai rudai mėlynas medis ir mėlynai žalia žmogaus figūra - keista spalvų paletė. Nors saulė didžiulė, galime pajusti, kad besibaigianti diena buvo šalta. Taip pat siurrealistinės spalvos - užuomina apie anapusinę tikrovę. Paveikslas žadina mintis apie mirtį ir atidavimą, nors prasmiškai sėklų bėrimas kalba apie viltį ir naujo gyvenimo laukimą.

Skaityti toliau »

Palaiminimas ir bausmė

Giliai širdyje visi trokštame padėti, gydyti, atkurti, taikyti šeimas, džiaugtis draugyste, puoselėti tvarką ir ramybę bendruomenėse. Vyriausybės, įstatymai, institucijos - didžiulis biurokratinis aparatas yra atsiradęs tikintis sukurti taikią ir organizuotą, meile grįstą visuomenę. Tad kodėl taip nesiseka? Kodėl mokyklose šaudoma, kodėl kasdien pasaulyje atliekama daugiau nei 40 000 abortų, pornografijos pramonės pajamos pranoksta nemažų valstybių BVP, daugiau nei 21 000 žmonių kasdien miršta nuo bado, kodėl visiškai smuko pagarba žmogui, sukurtam pagal Dievo paveikslą ir panašumą? Atsakymas - šventumo stoka mumyse. Visa lemia kiekvieno iš mūsų nusiteikimas gyvenime svarbiausiu laikyti pastangas sekti Jėzumi arba laikinus asmeninius troškimus. Verta pažvelgti į tikruosius prioritetus, tikrąsias vertybes ir kaip jomis kasdien gyvename.

Skaityti toliau »

Ketvirtas gavėnios sekmadienis

Skaityti toliau »

Trečias gavėnios sekmadienis

XVI a. flamandų dailininkas Kventinas Maseisas garsėjo karikatūromis, groteskiškais tapybos darbais ir satyriniais komentarais. Jo paveiksle "Jėzus išvaro prekeivius iš šventyklos" aiškiai matyti karikatūrinis stilius. Kiekvieno šio paveikslo personažo, netgi scenos viduryje nešamo avinėlio, išraiška nepakartojama. Maseisas - ne iš meilikautojų: kai kurie prekeiviai nutapyti beveik groteskiškai. Vis dėlto dailininkas rūpestingai stengiasi išlaikyti jų veidus žmogiškus, tokius, kad galėtume susitapatinti ir juose įžvelgti save.

Skaityti toliau »

Antras gavėnios sekmadienis

Pažvelgti į Kristaus Atsimainymą šį kartą kviečia Frančeskas Dzukarelis. Jo paveiksle "Peizažas su Kristaus Atsimainymu" yra visi pagrindiniai Evangelijos pasakojimo veikėjai: Petras, barzdotas senolis, kurio simboliniai raktai guli ant žolės priešais, Jonas, jauniausias iš apaštalų tarpo ir Jokūbas, iškėlęs į viršų rankas. Pats Kristus - spindintis debesyje, Jam iš kairės - Mozė, iš dešinės - Elijas: Įstatymo ir pranašų simboliai.

Skaityti toliau »

Pirmas gavėnios sekmadienis

Didingos XII a. mozaikos, puošiančios Venecijos Šv. Morkaus baziliką, dalis - ši "Jėzaus gundymo" scena. Visa mozaika puošia cilindrinį skliautą transepto kairėje. Gundymo scena yra tiesiai virš "Jėzaus žengimo į Jeruzalę" scenos.

Skaityti toliau »