Palaimintasis Matas Talbotas (35)
Matas Talbotas gimė 1856 m. Dubline, darbininkų šeimoje. Tėvai buvo giliai tikintys, o šeima gausi: net 12 vaikų. Berniukas augo judrus, padykęs. Dvylikametis metė mokyklą ir įsidarbino pasiuntinuku vyno parduotuvėje, tad netrukus pradėjo išgėrinėti. Sulaukęs septyniolikos, pabandė vengti progų girtauti, metė darbą prie svaigalų ir tapo mūrininku, tačiau nepajėgė atsispirti draugų įtakai. Matas tapo alkoholiku.
1848-uosius galima laikyti Mato atsivertimo metais. Kartą, jau kelias dienas sėdėjęs be darbo, Matas visiškai nebeturėjo pinigų ir tikėjosi, kad jį pakvies draugai. Tačiau nesulaukęs nė vieno, kuris jo būtų "pasigailėjęs" ir troškulį numalšinęs, vyras susimąstė. Jis nusprendė keisti savo gyvenimą. Pasiryžo nebegerti bent 3 mėnesius ir atliko Išpažintį (Sakramentą buvo jau kelerius metus apleidęs). Kad pajėgtų tesėti pažadą, jis kasdien dalyvavo šv. Mišiose, daug meldėsi. Po trijų mėnesių visiškos abstinencijos priesaiką jis pratęsė vieneriems metams, o praėjus metams davė įžadą iki gyvenimo pabaigos. Kovoje su alkoholizmu Matas Talbotas stiprinosi malda, dažna Išpažintimi ir Komunija, skaitė dvasinę literatūrą, dažnai pasninkavo, įvairiai patarnavo kitiems.
1899 m. įstojo į Pranciškonų tretininkus ir dar daugiau paramos sulaukė bendruomenėje.
Matas Talbotas mirė 1925 m. birželio 7 d. eidamas į Mišias. Po penkiasdešimties metų šv. popiežius Paulius VI paskelbė jį palaimintuoju.
"Nebūkit pernelyg griežti žmogui, kuris negali liautis gėręs. Liautis gerti yra taip pat sunku kaip prikelti mirusį. Tačiau ir viena, ir kita įmanoma ir netgi nesunku mūsų Viešpačiui. Tad turime kliautis vien juo", - sakė Matas Talbotas.
Neviltis atvedė Matą Talbotą pas Dievą. Melskime tokios pačios malonės savo skurdo valandą.