Šventasis Benediktas Juozapas Labras (33)
Benediktas Juozapas Labras gimė 1748 m. Ametese, Pietų Prancūzijos miestelyje, turtingo pirklio šeimoje, buvo vyriausias iš 15 vaikų. Dėdės kunigo auklėtas, berniukas jau nuo mažens buvo giliai tikintis. Sulaukęs šešiolikos metų, bandė stoti į kontempliatyviuosius ordinus: kartūzų, cistersų, trapistų, bet nebuvo priimtas dėl negebėjimo gyventi bendruomenėje.
1770 m. Benediktas Labras pėsčiomis iškeliavo į Romą. Kelionėje suprato savo pašaukimą gyventi visiškame neturte ir lankyti šventąsias vietas. Jis aplankė žymesnes Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos šventoves. Nuo 1774 m. galutinai apsistojo Romoje. Nakvodavo Koliziejuje, o visas dienas praleisdavo bažnyčiose, ypač praktikavo keturiasdešimties valandų adoraciją. Benedikto laidotuvėse (1783 m.) dalyvavo visas miestas. Prie jo kapo netrukus ėmė vykti stebuklai, todėl 1881 m. gruodžio 8 d. popiežius Leonas XIII Benediktą paskelbė šventuoju.
Šventasis Benediktas Labras troško būti vienuoliu, bet po kelių nesėkmingų mėginimų suprato, kad gyvenimą praleis kaip piligrimas ir atsidavęs melsis šventovėse.
Psalmininkas sako: "Viešpats neapleis savo tautos" (Ps 94, 14). Prisimink tai, kai kiti tave atstums.