Šventieji kviečia mus pasirinkti tai, ką apaštalas šv. Paulius vadina gera kova
(plg. Tim 1, 18), ir dosniai rūpintis visais atstumtaisiais, visiškai atsidėjus
savo pašaukimui, kad pasaulis būtų išvaduotas nuo viso blogio ir atsivertų Dievo
meilei.
Tokia Dievo meile spindėjo ir ją skleidė prancūzė vienuolė šventoji Kryžiaus Marija Joana Žiugan, su dideliu užsidegimu tarnavusi nelaimingiesiems. Gimusi šiaurinėje Prancūzijoje 1792 m. ir patyrusi kontraversišką porevoliucinį laikotarpį, ji subūrė pamaldžių moterų bendruomenę, kuri rūpinosi senais ir sergančiais žmonėmis, ypač apleistomis našlėmis. Taip susikūrė nauja Vargšų mažųjų tarnaičių kongregacija, dabar turinti kelis tūkstančius narių ir įvairiuose žemynuose besirūpinanti apleistais senukais. Tuometinis popiežius Leonas XIII patvirtino išaugusios vienuolijos statutą 1879 m., keli mėnesiai prieš šventosios įkūrėjos mirtį.
Kanonizacijos pamaldų homilijoje 2009 m. spalio mėn. popiežius Benediktas XVI sakė, kad šventoji Kryžiaus Marija Joana, rūpindamasi senų brolių ir seserų orumu, matė juose paties Kristaus asmenį. "Pažvelkite į tuos vargšus su užuojauta, ir Jėzus švelniai pažvelgs į jus paskutinę dieną", - kalbėjo ji. Taip išgyventas Dievo meilės slėpinys ir motinos Joanos charizma aktuali ir mūsų dienomis, kadangi dabar yra ypač daug senų žmonių, kenčiančių vargą ir vienatvę.
Šventoji Kryžiaus Marija Joana buvo beveik penkiasdešimties, kai suprato, koks jai skirtasis Dievo planas.
Tegul joks netikrumas neatima mums drąsos. Kiekvieną dieną ženkime dar vieną žingsnį.
Prašykime šventųjų lydėti mus gavėnioje. Tegu jų gyvenimai įkvepia mus drąsai, troškimui tarnauti, atsidavimui ir ištikimybei. Keturiasdešimt dienų - keturiasdešimt žmonių - dešimt šventųjų, įkvėpusių Bažnyčią ir visuomenę, dešimt stiprių moterų, dešimt kankinių ir dešimt mažai žinomų šventųjų - padės keliauti kartu su šeima ir tikėjimo Bendruomene, padės augti tikėjime, viltyje ir meilėje.