Anno Sjoerdas Brandsma gimė 1881 m. Bolsvardo miestelyje, fryzų valstiečių šeimoje, kurios penki iš šešių vaikų tapo vienuoliais. Būdamas septyniolikos metų įstojo į karmelitų ordiną, kur gavo vienuolišką Tito vardą. 1905 m. Įšventintas kunigu, trejus metus studijavo Romoje, v ėliau sugrįžo į tėvynę.
Tarpukario Olandijoje tėvas Brandsma garsėjo kaip teologas ir publicistas. 1923 m. jis buvo vienas iš pirmojo Olandijoje Neimengeno katalikų universiteto įkūrėjų. Iš pradžių jame dėstė, o 1932 m. buvo paskirtas rektoriumi. 1935 m. tėvas Brandsma tapo Olandijos katalikų žurnalistų sąjungos dvasios tėvu. Jis studijavo karmelitų mistikus, į olandų kalbą vertė Teresės Avilietės veikalus.
Vokietijoje atėjus į valdžią nacionalsocialistams ir Olandijoje atsiradus jiems simpatizuojančių žmonių, tėvas Brandsma tapo vienu žinomiausių nacionalsocializmo priešininkų. Hitlerio ideologiją jis vadino "juoduoju maru". Kai vokiečiai 1940 m. okupavo Olandiją, tėvas Brandsma priešinosi švietimo ir žodžio laisvės varžymams. Jis atsisakė iš katalikiškų mokyklų pašalinti, kaip buvo įsakyta, mokinius žydus, rūpinosi, kad į katalikiškus laikraščius nepatektų nacistinė propaganda.
1942 m. sausį jis buvo suimtas. Buvo kalinamas Šveningeno kalėjime, keliose koncentracijos stovyklose, kol galiausiai perkeltas į Dachau. Kankinimų ir ligos išsekintas kunigas buvo nužudytas fenolio injekcija 1942 m. liepos 26 d.
Tėvą Titą Brandsmą popiežius Jonas Paulius II 1985 m. paskelbė palaimintuoju.
Koncentracijos stovykloje tėvas karmelitas buvo paguodos šaltinis kitiems kaliniams.
Melskime stiprybės, kad liktume ištikimi išbandymų metu.
Prašykime šventųjų lydėti mus gavėnioje. Tegu jų gyvenimai įkvepia mus drąsai, troškimui tarnauti, atsidavimui ir ištikimybei. Keturiasdešimt dienų - keturiasdešimt žmonių - dešimt šventųjų, įkvėpusių Bažnyčią ir visuomenę, dešimt stiprių moterų, dešimt kankinių ir dešimt mažai žinomų šventųjų - padės keliauti kartu su šeima ir tikėjimo Bendruomene, padės augti tikėjime, viltyje ir meilėje.