Apie priimtą Dievo valią - Jovitos liudijimas

Malda - kaip dviejų mylinčių žmonių santykiai. Vos įsimylėjęs, labai trokšti kitą pažinti, matyti, būti kartu, kalbėtis, bendrauti (net ir vaikštai ten, kur gali jį sutikti). Jei myli Viešpatį, malda yra trokštama, nes tai laikas su juo būti, bendrauti ar tiesiog patylėti. Vis dėlto santykiai ne visuomet yra pakylėti. Ateina laikas, kai jie pabosta, žmogus pradeda erzinti, ateina laikas net pykti, nes, pavyzdžiui, draugei vyras dovanoja gėlių be jokios progos, o maniškis - ne, vadinasi, nemyli. Panašiai ir santykyje su Dievu - būna, kad esu pavargusi, kad ant Jo pykstu, Jo nesuprantu. Bet abiem atvejais svarbiausia likti ištikimai, mylėti ir puoselėti tuos santykius.

Daug šeimų šiais laikais skiriasi dėl, atrodytų, visai nereikšmingų priežasčių, užuot santykius puoselėję, bandę vienas kitą geriau suprasti ir pasitikėti. Tie, kurie ištveria įvairius išbandymus, pasitikėdami vienas kitu ir besąlygiškai atsiduodami vienas kitam, sugeba išlaikyti savo šeimas, o svarbiausia - meilę.

Taip ir santykyje su Dievu. Pradžioje būni pakylėtas, o vėliau prasideda įvairūs bangavimai - būna ir pykčio, ir nepasitikėjimo, ir abejonių. Tik nuoširdžiai ir nuolat meldžiantis galima išlikti ir augti santykyje su Dievu. Juk visa ateina ne iš karto.

Kai beprotiškai myli Viešpatį ir trokšti Jam tarnauti (būna momentų, kai esi pasiruošęs bet kam - dabar pat vykti į Afriką padėti skurstantiems), maldoje klausi: "Viešpatie, koks įrankis aš esu Tavo rankose?", vis dėlto būna, kad atsakymo lauki tokio, kokio pats nori, o jis ne visada yra toks. Taip nutiko ir man: labai troškau tarnauti, troškau visiems padėti, buvau pasiryžusi beveik bet kam. "Tik parodyk kam, Viešpatie", - prašiau. Viešpats man parodė visai kitą kelią, kurio aš tikrai nesitikėjau ir visiškai netroškau, net prieštaravau - tai penktas vaikas. Nejau gali būti, kad tai ir yra Dievo valia?

Taip, ir tik nuo manęs priklausė, ar aš tikrai pasiryžusi priimti Dievo valią, ar, kaip šiais laikais įprasta, laikysiuosi hedonistinio (viską leidžiančio) požiūrio ir rinksiuosi laisvę, žudant kitą gyvybę - bendrą savo ir Dievo kūrinį. Dabar, žiūrėdama į Simoną ir negalėdama atsidžiaugti, suprantu, kad Viešpaties valia - tai ne mano noras, bet ji nuostabi.

Šlovė Viešpačiui!

Jovita, 2018