Būna dienų, kai norisi įsitaisyti atokiausiame bažnyčios klaupte, kur tavęs nepasiektų kitų besimeldžiančių žvilgsniai ir rankos. Giliai pasinėrus į maldą Mišių metu, kito žmogaus prisilietimas gali net žeisti: verčiau liktum netrikdomas dvasinėje gelmėje. Artumo su Dievu akimirką dažnai esi gundomas gręžtis į save ir užsiverti nuo pasaulio.
Malda - kaip dviejų mylinčių žmonių santykiai. Vos įsimylėjęs, labai trokšti kitą pažinti, matyti, būti kartu, kalbėtis, bendrauti (net ir vaikštai ten, kur gali jį sutikti). Jei myli Viešpatį, malda yra trokštama, nes tai laikas su juo būti, bendrauti ar tiesiog patylėti. Vis dėlto santykiai ne visuomet yra pakylėti. Ateina laikas, kai jie pabosta, žmogus pradeda erzinti, ateina laikas net pykti, nes, pavyzdžiui, draugei vyras dovanoja gėlių be jokios progos, o maniškis - ne, vadinasi, nemyli. Panašiai ir santykyje su Dievu - būna, kad esu pavargusi, kad ant Jo pykstu, Jo nesuprantu. Bet abiem atvejais svarbiausia likti ištikimai, mylėti ir puoselėti tuos santykius.
Visi žinome, kas yra limitas: amžiaus, greičio, kredito, t. t. Lotynų kalbos žodis limes (kilm. limitis) reiškia nuosavybės ribas, dažnai žymimas akmeniu / riboženkliu. II a. Romos imperijos ribos driekėsi nuo Škotijos iki Arabijos.
Pasaulio pažiūros ir nuostatos neišvengiamai paliečia ir turi įtakos Bažnyčios narių mąstymui. Įsigali klaidingi įsitikinimai, kurie tik iš pažiūros atneša ramybę, o iš tikrųjų padeda vis labiau plisti pasaulietiniam ir medžiaginiam, o ne dvasiniam ir dieviškam mąstymui. Čia pateikiamos aštuonios šiais laikais labiausiai paplitusios klaidos, kurios, deja, pernelyg dažnai sutinkamos Bažnyčioje.